Stiprinti bendruomenes būtina

Jolanda Petkuvienė

 Balsių bendruomenės Tarybos narė

Šiandien vėl Balsių bendruomenėje įvyko šventė - mitologinio skulptūrų parko atidarymas.  Susirinko bendruomenės nariai iš Austėjos, Aukuro, Aitvarų,  Alko, Ugnies, Žalčių, Žilvino,  Bubilo, Dundulio, Jundos,  Ragės, Laimos, Girinio, Kaukų ir kitų gatvių. Kaip matote, Balsių gyvenvietę raizgo mitologinių-pagoniškų būtybių pavadinimus turinčios gatvės. Balsių gyvenvietė yra  Žaliųjų ežerų rajone, gražiausiame Vilniaus krašte, kurią supa  Žaliųjų ežerų labirintas, pušynai, teka pašonėje Neris, netoliese garsusis  Europos parkas. Balsių gyvenvietė pradėjo kurtis kaip nuosavų namų mikrorajonas 1990 metais, o dabar jau dalinai asfaltuotas, apšviestas jaukus gyvenamųjų namų rajonas Vilniaus  pakraštyje, pravažiavus Verkių rūmus.

Balsių bendruomenė  šiais metais pagarsėjo kaip aktyviausia, geriausia Vilniaus krašte bendruomenė, kuri daug nuveikė  savo gyventojų naudai. Jau šešis metus iš eilės vasarą švenčiama Balsių bendruomenės šventė „Balsingi Balsiai“, švenčiamos Užgavėnės, Kalėdos. Tačiau naujų  mokyklų  per visus 19 nepriklausomybės metų valdžia  Lietuvoje nei vienos nepastatė, iki šiol Balsiai kovoja už teisę turėti savo gyvenvietėje mokyklą ir vaikų darželį, bet valdžia rūpinasi tik savimi. Bendruomenės be šios problemos,  dar turi  daug spręstinų uždavinių, tokiu kaip vandentiekio ir pan..

Mitologinių skulptūrų parko įdėja prieš penketa metų gimė bendruomenės tarybos pirmininko Rimanto Mickos galvoje, ją palaikė Verkių regioninio parko direkcija ir Nijolės Balčiūnienės rekomenduoti skulptoriai. Tai paskatino noras  neprarasti žalių zonų šalia namų, sudaryti galymybę būsimojo vaikų darželio vaikams išplėsti savo žaidimo zoną, nes suplanuotame vaikų darželio plane mažai palikta vietos vaikų žaidimo aikštelei ir pasivaikščiojimams.  Parko projekto autorius, daugiau kaip 30 metų patirtį turintis  kraštovaizdžio formavime, architektas Eduardas Lozuraitis, išnagrinėjęs pasaulinę patirtį , pasiūlė Balsių bendruomenei puikų sprendimą - peizažinio stiliaus parką.

Laimėjus konkursą, organizuotą 2007 m. gruodžio mėnesį Vilniaus savivaldybėje, pradėjus vykdyti „Tarptautinį granito skulptūrų“ projektą  nutarta sukurti Balsių mitologinį parką mikrorajono centre Balsių-Žynių ir Balsių-Žalčių gatvių prieigose. 2008m. birželio mėnesį mus pasiekė žinia, kad ir kultūros miniterijai pateiktas projektas sulaukė palaikymo, tad darbai įgavo pagreitį. Parko kūrimas pradėtas Tarptautiniu granito skulptūrų simpoziumu, kurį organizavo skulptorius Rytas Belevičius. Simpoziumo rezultatas-trijų gatvių pavadinimų skulptūros, jau stovinčios parke: Žilvinas, Austėja, Alkas. Planuojama kiekvienais metais organizuoti tokius simpoziumus, kol visos gatvės turės savo vardo skulptūras įkurdintas parke.

 Jame suplanuota pastatyti 18 skulptūrų, nes tiek yra mitologinių gatvių pavadinimų Balsiuose. Bus įrengti pėščiųjų takai iš betoninių trinkelių, įkomponuojant  granitines plokštes ir spalvotas  trinkeles su mitologiniais - pagoniškais simboliais.

 Šventę , po įžanginio  Balsių bendruomenės pirmininko Rimanto Mickos žodžių ir obalsio „Duok bet kam pradžią ir tai įvyks“,  atidarė   ir  Mitologinio skulptūrų parko įšventinimo ritualą atliko Lietuvos jaunimo ROMUVA Vilniaus Romuva vyriausias dvasininkas Krivis Jonas Trinkūnas. Jis prisakė, kad  nuo senovės  kaimo, genčių bendruomenės sudarė vienybės pagrindą ir jas dabartiniu laikmečiu privalu stiprinti.  Bendruomenės  visuomet rinkdavosi prie ugnies aukuro ir spręsdavo savo problemas. Todėl ir Balsių bendruomenė šventę pradėjo nuo Alko žvakės uždegto fakelo, įžiebiant didžiulį  sukrautą aukurą . Nuo šiol prigys tradicija prie Alko rinktis bendruomenei ne tik  šventes švęsti, bet  ir problemas spręsti.

Alko skulptūros autorius - Kęstutis Musteikis. Jis apibūdino savo kūrinio vizija. Lietuvių šventvietės vadinamos alkais. Jie įkūriami lauke arba namuose. Dažniausiai alkai įkūriami sodybuose. Tai vietos, kuriose galime sukurti ugnį, susikaupti, nurimti, mąstyti, kreiptis į Dievus ir Protėvius, atlikti apeigas, aukoti. Alke turi rusenti užkuriamas per apeigas ir šventes šeimos židinys, aukūrėlis, žvakė. Apie šventyklų-alkų reikšmę rašė Mircea Eliade: Per šventyklą pasaulis yra visiškai apvalomas. Kad ir koks susiteršęs būtų pasaulis, jį nuolat apvalo šventovių šventumas“.

Suliepsnojus aukurui, Apeigų folkloro ansamblis „Kūlgrinda“,  kuriam  nuo pat jo įkūrimo  1990 metais vadovauja Inija  Trinkūnienė, vykdė ritualines apeigas. Sugiedojus ansambliui giesmę

Dega ugnelė tuta-tuta,

Dega Gabija tuta –tuta

Protėvių žemėje tuta-tuta.

Gabija  ugnelė tuta-tuta

Sukurta žybėti tuta-tuta.

Protėvių galios tuta-tuta

Būkite su mumis tuta-tuta,

Stiprinkite mumi tuta –tuta.

Dievai aukštieji tuta- tuta

Būkite su mumi tuta-tuta

Stiprinkite mumi tuta-tuta,

 buvo beriama druska ant aukuro , prašant  globoti mus, mūsų bendruomenės narius, o aukojant kviečius, prašoma auginti ir gausinti Balsių bendruomenę. Toliau apeiga sekė apeigą, ir kai  per rankas ėjo dubuo su  arbata iš 15 rūšių žolelių,  kiekvienas ratu stovintis Balsietis tarė linkėjimus ir išsakė  lūkesčius savo bendruomenei.

Šventė tęsėsi pereinant prie antros skulptūros - Žalčio. Skulptūros autorius –Saulius Širvinskas.  Kadangi Balsiuose Žalčių gatvė turi 9 posūkius, tai ir skulptūra suverta iš 9 riedulių, simbolizuojančių Žaltį. Prie šios skulptūros , pagal Salomėjos Neries poemą „Eglė -Žalčių karalienė“ buvo pasodinti medeliai: ąžuolas, uosis, beržas ir drebulė. Ansamblis  „Kūlgrinda“ kiekvienam medeliui skyrė dainą-giesmę , o bendruomenės narė Asta Kerulytė-Reys padeklamavo poemą apie Eglę ir jos medžiais paverstus vaikus: sūnus Ąžuolą, Uosį, Beržą ir jaunėlę dukrelę Drebulę. 

Trečią skulptūrą - Austėją -  mums iškalė Latvių skulptorius Karlis Ile, norėdamas palikti Lietuvoje savo širdies  dalelę. Tai labai graži skulptūtą, kuriai pozavo lietuvaitė. Austėja mitologijoje globoja bites, augaliją, žiedus. Kartais ji gretinama su žemės deive Žemyna - augalijos deive, teikiančia bitėms žiedus. Teigiama, kad jos prisideda prie augimo, dauginimosi. Todėl dar Austėja yra ir šeimos, meilės deivė. Austėja yra Bubilo žmona. Pagal A.J.Greimą, Austėja ir Bubilas yra opozinė pora, kurioje Austėja - kultūrinis spektras, o Bubilas – griaunantis, jai trukdantis. Rugpjūčio mėnesį, kai subręsdavo pirmasis derlius ir būdavo suneštas medus, buvo švenčiama Bičkopio šventė ir atliekamos padėkos apeigos Austėjai. Ansamblis prie šios skulptūros sugiedojo bitutei skirtą giesmę „Ką, bite  (veiki)?“

Šventę vainikavo prie Balsių mitologinio parko kertinio akmens kapsulės įkasimas. Kapsulėje įdėti balsiečių lūkesčiai ir linkėjimai, parko planas ir raštas ateinančioms kartoms.

Ant  kertinio akmens dar nespėta iškalti parko įkūrimo datos, bet pasodintas liaunas ąžuoliukas, simbolizuojantis Balsių bendruomenės stiprybę ir vienybę.

 Oi, kokia graži ir prasminga buvo šventė, kaip jai ruošėsi balsiečiai, paruošdami duobes sodinamiems medeliams, tvarkydami teritoriją , apsodindami gėlėmis pastatytas skulptūras. Triūsė dideli ir maži, vaikai dirbo iš širdies veždami karučiais juodžemį, rengdami aukurą, rinkdami akmenis, laistydami sodinukus...

Nors ir  susirinko skirtingi žmonės, bet juos vienija bendruomenės aura, dainos, lūkesčiai ir darbai, puoselėjant savo gyvenamą teritoriją, auginant savo atžalėles.  Šventės svečias Austėja savo močiutei pasakė, kad ir jinai norėtų gyventi Balsiuose  Austėjos gatvėje. Girdėjome,  kad  jau daugelis vilniečių Balsių gyvenvietėje norėtų statytis  savo namus.

Ši bendruomenė  yra geras pavyzdys kitoms bendruomenėms,pardodanti,  kad tik susitelkus galima išspęsti problemas, stiprinti patriotinį ir dorovinį  jaunimo ugdymą, stiprinti šeimą , grąžinti aplinką, atsipalaiduoti nuo didmiesčio triukšmo savo gyvenvietės gražioje aplinkoje. Kviečiame atvykti į svečius arba nors apsilankyti Balsių svetainėje  www.balsiai.com