|
IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA
II. IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI
Vaikas ugdomas humanistine kryptimi. C. R. Rogersas (Rogers C. R. Freedom to learn for the 80s, 1983) išdėstė ir motyvavo humanistinio ugdymo pagrindus teigdamas, kad vienas iš svarbiausių dalykų žmogaus gyvenime yra saviraiška, noras atskleisti savo vertybes ir jomis vadovautis, kiekvieno žmogaus individualumas, unikalumas suvokiamas kaip vertybė.
Humanistinio ugdymo kryptis grindžiama principais:
• humaniškumo – vaikas yra vertybė, jis ugdomas būti savarankiškas, garbingas, gebantis pasirinkti ir atsakyti už savo pasirinkimą, jo ugdymas remiasi dorine kultūra, pagarba pripažintomis vertybėm;
• demokratiškumo – ugdomas kritiškai mąstantis, tolerantiškas, iniciatyvus, mokantis bendrauti su kitais žmogus;
• nacionalumo – ugdomas savo krašto patriotas, gebantis remtis krašto tradicijomis, rūpinimąsi tapatybės išsaugojimu;
• atsinaujinimo – ugdymas atviras, kritiškai vertinantis ir priimantis naujoves, išsaugantis dorovės normas bei tautiškumo branduolį, turinys nuolat atnaujinamas, derinamas su ugdymo tikslais ir uždaviniais;
• tęstinumo – užtikrinamos kiekvienam vaikui vienodos galimybės įgyti pradinius įgūdžius, gebėjimus, nuostatas ir suteikiamos palankios visiems vaikams galimybės ugdytis;
• įvairovės – vaiko ugdymas grindžiamas formų įvairove, sudaromos sąlygos plėtoti gebėjimus ir kompetencijas.
Integruotas ugdymas leidžia auklėtojui kūrybiškiau susieti programos reikalavimus su savo idėjomis. Juo vadovaujantis galima įdomiau pateikti ugdomąją medžiagą, vaikai gali aktyviau bendrauti, praturtinti ugdomąjį procesą savo idėjomis, daugiau dėmesio skiriama įgūdžių, gebėjimų ugdymui, komunikavimui, suteikiama įvairesnių galimybių remtis vaikui savo patirtimi, geriau suvokti sukauptų žinių svarbą realiame gyvenime.
Tėvų ir pedagogų bendravimas ir bendradarbiavimas.
Ugdymo programai įgyvendinti būtinas nuoširdus ir veiksmingas auklėtojo bendravimas su vaikais ir tėvais. Pedagogika pripažįsta, kad pirmasis mokytojas vaikui yra šeima. Tėvai ir šeimos aplinka vaiką veikia labiau negu darželis. Šeimoje susiformuoja požiūris į žmones, aplinką, pasaulį.
Tėvai ir pedagogai turėtų bendrauti tarpusavyje, kartu rūpintis vaikais, kalbėtis apie jų problemas, džiaugsmus, kad vaikai matytų, kokie šilti yra auklėtojų ir tėvų santykiai.
Bendraujant su šeima siekiama tokių tikslų:
• artėti prie kokybiško ugdymo šeimoje;
• atskleisti šeimai vaiko gyvenimo grupėje ypatumus, supažindinti su sąlygomis;
• šviesti tėvus pedagogikos ir psichologijos klausimais;
• drauge ieškoti bendrų ugdomojo poveikio vaikui priemonių;
• vadovautis principu: viskas, kas daroma, daroma vaikų labui.
Bendravimo su šeima formos:
• Individualūs pokalbiai (tėvai informuojami apie vaiką, jo vystymąsi, elgesį su bendraamžiais).
• Bendri tėvų, vaikų ir pedagogų renginiai:
o šeimų šventės;
o bendros koncertinės programos;
o vakaronės.
• Grupės tėvų susirinkimai.
• Tėvų švietimas:
o medžiaga tėvų lentoje;
o tėvų dalyvavimas įvairiuose tyrimuose;
o pagalba įvairiais vaiko ugdymo klausimais: aplankai, bukletai, pedagogo patirtis, praktiški pedagogo patarimai, literatūra, pagalba sprendžiant problemas.
• Vaikų pažinimas:
o vaikų piešinių ir darbelių parodos;
o šeimos ir pedagogų kasdienis, nuoširdus bendravimas.
III. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
TIKSLAS – atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės pažangos tendencijas kurti sąlygas, padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūrinius, etninius, socialinius, pažintinius poreikius.
UŽDAVINIAI:
• užtikrinti vaiko saugumo, emocinius, socialinius poreikius;
• užtikrinti teisę žaisti;
• tenkinti vaiko asmeninės raiškos poreikį;
• kurti aplinką stimuliuojančią vaikų norą ugdytis;
• puoselėti ir saugoti bei perimti tautos, gimtojo krašto kultūrinį paveldą, išsaugant identitetą, gamtinę aplinką.
IV. UGDYMO TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS
UGDYMO ORGANIZAVIMAS
Neglobokite manęs, nevaikščiokite paskui mane, nevaržykite manęs priežiūros ir nepasitikėjimo vystyklais. Aš noriu, kad mane vedžiotų už rankos... (V. Suchomlinskis).
Vaikų ugdymo(si) sėkmė didele dalimi priklauso nuo jį supančios, skatinančios visapusišką vaiko vystymąsi bei individualybės raišką aplinkos, nuo jį supančių pedagogų profesinės kompetencijos lygio, jų dvasingumo, kūrybiškumo, gebėjimo mylėti vaiką ir priimti jį tokį, koks jis yra.
Ugdytojų pareiga gerai apsvarstyti, kas jie yra patys, ką jie daro ir kalba, kaip jie supranta pradines vertybes, todėl manytume, jog būtina formuoti vaiko vertybinį santykį su supančia aplinka, siekti, kad naujai įgytas patyrimas sietųsi su jau turimu ir papildytų jį, kad vaiką suptų patrauklios priemonės bei daiktai, taip pat svarbus tinkamas auklėtojo bendravimas su vaiku, padedantis natūraliai jį įtraukti į veiklą.
Vaiko pasitikėjimas aplinkiniu pasauliu ir kitais žmonėmis priklauso nuo rūpinimosi vaiku kokybės. Vaikas, kurio poreikiai yra tenkinami, su kuriuo bendraujama, įgyja saugumo jausmą ir suvokia, kad pasaulyje jis yra saugus ir reikalingas.
VAIKŲ GYVENIMO RITMAS
Vaikai palaipsniui pratinami prie grupės gyvenimo ritmo mažiausiomis fizinių ir psichinių jėgų pastangomis. Kiekvienam vaikui taip pat sudaromos sąlygos gyventi pagal individualų ritmą, jei jis nepažeidžia grupės interesų.
Grupės gyvenimo ritmą formuoja:
• aktyvios vaikų veiklos ir poilsio kaita (išlaikoma pusiausvyra tarp aktyvios ir ramios veiklos, tarp būvimo grupėje ir lauke);
• derinamas vaikų spontaniškos, pasiūlytos ir auklėtojo organizuotos bei inspiruotos veiklos santykis;
• pakankamai skiriama laiko individualiai veiklai, veiklai grupelėmis, visos grupės veiklai;
• fizinę, psichinę, socialinę vaikų raidą skatinančios veiklos darna;
• veiklos derinimas, padedantis įgyti patirties, skatinantis perimti vertybines nuostatas, išmokti įvairių veiklos būdų;
• tinkamas kasdienybės ir švenčių ritmas (kad vaikai pajustų skirtumus tarp susikaupimo, veiklos ir atsipalaidavimo, pramogos, tarp darbo ir pabaigtuvių).
IKIMOKYKLINIO UGDYMO GRUPĖS IR JOS TERITORIJOS APLINKA
Ikimokyklinukų ugdymas bus veiksmingas, jei jų tėvai, šeimos nariai, artimieji ir pedagogai sukurs visapusiškai skatinančią jų vystymąsi bei individualią raišką aplinką. Aplinka turi užtikrinti emocinį vaikų saugumą, turi būti skatinanti, tinkama ugdymuisi, darbui, bendravimui, kūrybai, fiziniam aktyvumui.
Erdvė ir daiktinė aplinka turi skatinti veikti ir padėti atsipalaiduoti. Vaikas turi rasti viską, ko reikia žaidimams, aktyviai veiklai, poilsiui. Daiktai, žaislai turi būti lengvai pasiekiami, savarankiškai paimami, turintys nuolatinę vietą, estetiški, tvarkingi, saugūs. Aplinka turėtų būti jauki, žaisminga, estetiška ir funkcionali.
Kampeliuose turi būti sudarytos sąlygos įvairiai veiklai, pagal kampelio paskirtį surinktos priemonės veiklai.
Kampeliai: dailės ir rankų darbų, statybinių žaidimų, gamtos, poilsio, stalo žaidimų, kalbos, socialinių studijų, naujienų, „namų" ir kt.
Visos grupės erdvės turi būti funkcionalios ir maksimaliai išnaudotos.
UGDYMO TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS
Įgyvendinant ugdymo(si) turinį pedagogui labai svarbu ugdymo procesą organizuoti taip, kad jis būtų vaikams patrauklus, džiaugsmingas, skatinantis pažinimo motyvaciją, kūrybiškumą, skatinantis bendrauti, bendradarbiauti, mokytis vienas iš kito.
Ugdymo turinio uždaviniai:
• garantuoti socialinį, psichologinį ir fizinį vaiko saugumą;
• puoselėti vaiko kultūrą, dorines ir kitas vertybines nuostatas;
• tenkinti individualius vaiko poreikius ir interesus;
• sudaryti sąlygas vaiko socializacijai, kūrybiškumui ir saviraiškai;
• puoselėti vaiko kalbą, tautinio tapatumo jausmus, pagarbą šeimai, tradicijoms, tėvynei;
• ugdyti pažintinius gebėjimus, jutimus, mąstymą, vaizduotę;
• ugdyti elementarius savitvarkos bei savitarnos pradmenis.
Ugdymo priemonės,metodai .
Tinkamai ir kūrybingai vaiko kompetencijų ugdymui parinktos priemonės,ugdymo metodai skatina vaiko aktyvumą, savarankiškumą, tenkina norą žaisti, bendrauti, bendradarbiauti, tenkina vaikams būdingą judėjimo poreikį. Sudaro sąlygas plėtotis vaiko kultūrai, jo poreikiams,interesams, skatina vaiką kaupti naują patirtį, išbandyti naujas veiklos formas bei pažinimo būdus,tyrinėti, eksperimentuoti, mokytis spręsti problemas, padeda pasiekti išsikeltus tikslus.
Ugdymo priemonių paskirtis – ugdyti aktyvų, smalsų, savo gebėjimais pasitikintį, pažinti ir mokytis norintį vaiką.
Ugdymo priemonių pasirinkimo principai:
• tikslingumo;
• konstruktyvumo, pozityvumo;
• veiksmingumo;
• ekonomiškumo;
• įvairovės ir kaitos.
Ugdymo metodai : žaidimai, vaikams įdomūs, jų patirtį plečiantys pokalbiai, tyrinėjimai,eksperimentai, stebėjimai, aptarimas, analizavimas, individualus bendravimas, pasakojimai, savarankiška, spontaniška vaikų veikla, daiktų grupavimas, lyginimas, inscenizavimas, pramogos, šventės ir kt.
ŽAIDIMAS
Žaidimas – tai natūrali vaiko būsena, pagrindinė kūrybinė veikla, būtina vaiko psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Žaisdami vaikai daug greičiau lavėja.
Žaidimas – tai pagrindinis ikimokyklinio amžiaus vaikų užsiėmimas, apimantis visapusišką vaiko ugdymą. Šio amžiaus vaikų žaidimas yra visas jų gyvenimas.
Žaidimai skatina vaikų sensorinę, motorinę raidą, ugdo mąstymą, kūrybiškumą, iniciatyvą, savarankiškumą, pasitikėjimą savo jėgomis, savimi. Žaisdami vaikai sužino apie pasaulį, lavina kalbą, klausą, uoslę, regėjimą, lytėjimą, skonio pojūčius, pastabumą, mokėjimą stebėti, lyginti, įžvelgti skirtumus, formuoja matematinius vaizdinius, susipažįsta su raidėmis, skaitmenimis,mokosi orientuotis erdvėje, įtvirtina higienos įgūdžius, koordinaciją, lavina vikrumą, jėgą, ištvermę, šoklumą, pusiausvyrą. Žaisdami vaikai lengviau išmoksta, nes laikosi trijų sąlygų: motyvacijos,kartojimo, dėmesio išlaikymo.
Vaikas žaisdamas:
• laisvai save išreiškia;
• lengviau pažįsta ir supranta pasaulį;
• mato ir vertina draugus, ieško savo vietos tarp bendraamžių, lygina save su jais, mokosi bendrauti ir bendradarbiauti;
• džiaugiasi savo kūryba, atradimais, pergalėmis;
• geranoriškai paklūsta žaidimo taisyklėms, mokosi jų laikytis;
• pajunta savo galias, išgyvena įvairias emocijas.
Žaidimai:
o tradiciniai žaidimai – tai iš kartos į kartą perduodami įvairūs liaudies arba tradiciniai žaidimai;
o kūrybiniai-vaidmeniniai, statybiniai, vaidybiniai žaidimai – tai pačių vaikų sumanyti, laisvi, įvairaus turinio ir improvizaciniai žaidimai;
o didaktiniai ir judrieji žaidimai – tai specialiai vaikų mokymui ir lavinimui sumanyti žaidimai su taisyklėmis.
Auklėtojas:
• užtikrina galimybę laisvai naudotis visais žaislais ir priemonėmis;
• pildo, keičia žaislus, žaidimo priemones, reikalingas vaiko poreikiams tenkinti;
• kartu su vaikais tariasi ir nustato žaislų ir žaidimų vietą, naudojimą, tvarką;
• formuoja veiklos kultūrinius įgūdžius, tarpusavio atsakomybės ir pagarbos jausmą;
• sudaro palankias socialines-emocines sąlygas žaidimui: teigiamai vertina vaiko pastangas, savarankiškus kūrybinius bandymus, pasiektą rezultatą;
• sudaro geras psichologines žaidimo sąlygas: remia, padrąsina, džiaugiasi.
Auklėtojas turi stebėti vaikų žaidimus, nes jie akivaizdžiai atskleidžia vaiko fizines, intelektines, socialines, emocines išgales, padeda sužinoti, kokia vaiko patirtis, išprusimas, ar normali vaiko kalbos raida, ar vaikas nori bendrauti su kitais.
DARBO PRADMENYS
Darbas ugdo vaiką tuomet, kai atitinka jo galimybes ir poreikius. Darbui prireikia fizinių ir psichinių vaiko pastangų, aktyvumo, ištvermės. Nuolatinis auklėtojo ir tėvų domėjimasis vaiko darbu pamažu pratina jį imtis veiklos, nelaukiant, kada jam pasiūlys. Darželyje ir namuose vaikas privalo turėti kokį nors darbą, įpareigojimą, tai nuolat darydamas vaikas pajus savo vertę,
pasitikėjimą savo jėgomis. Skatinama įvairi darbinė veikla: savitvarka, buities darbai, darbas gamtoje, rankų darbai, globa.
Ugdomos nuostatos:
• pagarba darbštiems, sąžiningiems žmonėms, jų darbui;
• noras padėti bei palengvinti darbą artimiesiems ir pažįstamiems;
• pagelbėti draugui, kai jam nesiseka;
• kruopščiai ir nuosekliai atlikti individualias ir kolektyvines užduotis;
• suprasti, kad gražiai ir gerai atlikus darbą pajusi malonumą pats ir suteiksi malonumą kitiems.
Programoje vaikų darbas nurodomas prie ugdytinų kompetencijų.
SVEIKATOS SAUGOJIMO KOMPETENCIJA
Sveikata – žmogaus fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, didžiausia jo vertybė, laimės ir sėkmės laidas. Vaikai turi prigimtinę ir konstitucinę teisę augti, sveikai gyventi.
Sveikatos ugdymo pagrindai formuojami ankstyvoje vaikystėje.Ikimokyklinio ugdymo grupė ugdo vaiko teigiamą nuostatą į savo sveikatą. Tėvų ir pedagogų vienodas požiūris ir elgesys į sveikatos saugojimą sudaro nuolatinę aplinką šiai nuostatai ugdytis.
UŽDAVINIAI:
• suteikti mažyliams visapusišką globą, priežiūrą ir kokybišką ugdymą;
• saugoti ir puoselėti psichinę ir fizinę vaikų sveikatą;
• lavinti judesius per savarankiškus vaikų žaidimus;
• ugdyti elementarius savitarnos įgūdžius;
• ugdyti palankumą bendraamžiams, skatinti žaisti kartu;
• sudominti suaugusiųjų darbu, ugdyti buitinio darbo įgūdžius, domėjimąsi aplinka;
• didinti socialinį saugumą tobulinant orientavimąsi socialinėje aplinkoje, ugdant saugaus elgesio įpročius.
1,5–3 metų amžiaus vaikams
SAVITARNA IR SAVITVARKA
Ugdyti(s) gebėjimus:
• susipažinti su artimiausios aplinkos daiktais (muilu, šukomis, nosine, rankšluosčiu), jų savybėmis, galimybe juos panaudoti asmens higienai;
• atsiraityti rankoves (padedant suaugusiesiems);
• nusiplauti ir nusišluostyti veidą, rankas, pakabinti rankšluostį į vietą;
• atsisėsti pačiam ant kėdutės;
• gerti iš puodelio;
• valgyti šaukštu beveik neišliejant;
• valgant laikytis švaros, tinkamai laikyti šaukštą (antrąjį pusmetį), naudotis servetėle;
• pavalgius padėkoti, pristumti savo kėdę prie stalo;
• apsirengti kitiems padedant;
• padedant suaugusiesiems sudėti žaislus į vietą.
KŪNO JUDESIAI, AKIES IR RANKOS VEIKIMO DERINIMAS
Bėgiodamas, šokinėdamas, laipiodamas vaikas lavina ne tik viso kūno judesius, raumenis, bet vis su didesniu pasitikėjimu ir drąsa tyrinėja jį supančią aplinką.
Ugdyti(s) gebėjimus:
• bėgti į priekį;
• šokinėti vietoje ant abiejų kojų;
• pastovėti ant vienos kojos;
• stovėti ir vaikščioti ant pirštų galų;
• ridenti, spirti, pagauti kamuolį;
• lipti aukštyn ir žemyn laipteliais keičiant kojas;
• nušokti nuo pirmo laiptelio;
• peršokti per 15 cm kliūtį;
• mesti kamuolį per galvą;
• verti karolius, laikyti žirkles.
FIZINIS ERDVĖS IR LAIKO SUVOKIMAS
• Vaiko gebėjimai:
• palietęs atpažįsta žinomą daiktą;
• kiša koją į batą, o ranką – į rankovę;
• sutelkia žvilgsnį žiūrėdamas paveikslėlį, fotografiją, į save veidrodyje;
• judina, stumia daiktus veiklos dėžutėje;
• suneria didelius rutuliukus, sudeda žaislą iš sudedamų viena ant kitos detalių;
• dėlioja dėliones, kaišo kaištukus lentoje;
• žaidžia su smėliu ir vandeniu (semia, pila, sijoja, grėbsto, renka, skina, tyrinėja).
SAVIVOKA
• Vaiko gebėjimai:
• rodo stiprų „aš" pojūtį;
• jaučiasi stiprus, kūrybiškas, viską sugebantis;
• tyrinėja viską aplinkui;
• pradeda suprasti apibūdinimus (gražus, geras, mylimas, išdykęs...) ir geba įvertinti save;
• bando susivaldyti;
• save ir kitus vadina vardais;
• nori viską daryti pats;
• pažįsta šešias ar daugiau kūno dalių;
• didžiuojasi savo darbeliais ir kūrinėliais;
• išreiškia jausmus žaisdamas simbolinius žaidimus;
• rūpinasi kitais
3–6 metų amžiaus vaikams
KULTŪRINIAI-HIGIENINIAI ĮGŪDŽIAI
Pratinti(s) prižiūrėti savo kūną, ugdyti (s) įpročius:
• valgyti neskubant, gerai kramtyti maistą;
• taisyklingai sėdėti;
• ryte ir vakare taisyklingai valytis dantis;
• tvarkingai naudotis tualetu ir po jo mokėti susitvarkyti;
• plauti rankas po tualeto, prieš valgį ir visada kai nešvarios;
• naudotis tik savo rankšluosčiu, dantų šepetuku, šukomis ir kt. higienos reikmenimis;
• pastebėti netvarkingus rūbus ir susitvarkyti;
• dantų nekrapštyti aštriais daiktais;
• nekišti į ausis jokių daiktų;
• nekramtyti riešutų, kietų saldainių, žaislų;
• nevalgyti kito nebaigto valgyti, surasto maisto.
SAUGAUS ELGESIO ĮGŪDŽIŲ UGDYMAS
Ugdyti(s) gebėjimą:
• įsiminti savo vardą, pavardę, namų adresą;
• saugiai elgtis su svetimais, mažai pažįstamais žmonėmis;
• suvokti savo gyvybės ir sveikatos vertę, mokėti, prireikus pagalbos, paskambinti telefonais;
• tobulinti gebėjimą elgtis įvairiose situacijose ir priimti tinkamus sprendimus;
• rasti išeitį iš sudėtingos padėties, tobulinti bendradarbiavimo gebėjimus;
• tvirtai laikytis nuomonės, susitarimo, taisyklių;
• prisiimti atsakomybę už savo kasdieninį elgesį;
• pasakyti ,,ne", jei kas provokuoja rizikingą elgesį, susilaikyti nuo rizikingo elgesio;
• išmokti būdų, kaip susivaldyti ir nepakenkti sau ir kitiems.
• žaidžiant aikštelėje elgtis saugiai: nesistumdyti, nesipešti, mokytis palaukti;
• netinkamai pasielgus, mokėti ištaisyti klaidą: numetus – pakelti, pastūmus – atsiprašyti, ką nors išpylus – pašluostyti;
• rūpintis savo kūnu ir gera savijauta;
• suvokti savo poreikius, kurie jų svarbūs gyvybei ir sveikam augimui, o kurie yra tik malonūs įgeidžiai.
Mokyti(is):
• dalytis žaislais;
• padėti draugui, kai jam reikia pagalbos (užrišti, atsegti), atsitikus nelaimei;
• atsargiai lipti laiptais;
• saugiai uždarinėti duris;
• saugiai žaisti judriuosius žaidimus, laikytis taisyklių;
• saugiai naudotis aštriais daiktais, visada padėti juos į vietą;
• naudoti daiktus pagal paskirtį;
• kartu su suaugusiaisiais jungti televizorių, įjungti ir išjungti elektros prietaisus;
• saugiai elgtis prie gatvės, einant per gatvę.
Žinoti:
• kokie pavojai tyko einant per gatvę;
• šviesoforo paskirtį, spalvų reikšmes ir pėsčiojo veiksmus;
• kelio ženklų reikšmes: Pėsčiųjų perėja Medicinos punktas Pėsčiųjų eismas draudžiamas ir kt.
• kilus gaisrui, kviesti suaugusiuosius, skambinti telefonu;
• nesislėpti, o bėgti prie durų, langų ir kviesti pagalbą;
• gelbėti mažesnius už save;
• kaip elgtis užsidegus drabužiams, plaukams;
• prie vandens telkinių būti tik su suaugusiaisiais;
• per audrą nestovėti po medžiu;
• rinkti ir ragauti tik žinomus grybus ir uogas.
KŪNO KULTŪRA
Kūno kultūra sudaro sąlygas vaikui pažinti save, realiai vertinti savo kūną, fizines galias, pajusti judėjimo džiaugsmą, skatina tyrinėti, pažinti supančią erdvę, atrasti ir suvokti įvairius judėjimo būdus, keisti judėjimo greitį, kryptį, pasivaržyti, palenktyniauti.
Žaidimais, bendriesiems judesiams lavinti, ugdomas dėmesingumas, orientacija apribotame plote, reakcija į signalą, kojų, rankų, liemens raumenys, kūno pusiausvyra. Siekiama išmokyti naujų judesių, pratimų ir žaidimų. Lavinamas greitumas, vikrumas, ištvermė, jėga ir kitos fizinės savybės.
Žaidžiami įvairūs žaidimai, kuriuose vyrauja ėjimas, bėgimas, šuoliai, mėtymai, laipiojimas, pusiausvyros pratimai.
Pusiausvyros pratimai:
• ėjimas tarp dviejų linijų, vingiais, tarp išdėstytų daiktų, gyvatėle, ratu ir kt.;
• ėjimas pritūpus, statant pėdą prie pėdos, per virvę, suoliuku ir kt.;
• ėjimas, bėgimas pirštų galais, kulnais, pristatomu žingsniu, aukštai keliant kelius ir kt.;
• ėjimas buomu, pakelta lenta, nešant svorį, kokį nors įrankį (smėlio maišelį, kamuoliuką ir kt.);
• einant suoleliu prasilenkti su draugu ir kt.;
• pasistiebti ir nusileisti;
• nuo kulnų ant pirštų pasiūbuoti;
• kojų mostai pirmyn – atgal (stengiantis išlaikyti pusiausvyrą);
• pritūpimai laikantis atramos ir be jos.
• Judesiai kūno koordinacijai lavinti:
• šliaužimas;
• bėgimas keičiant kryptį;
• stovint, sėdint ant grindų, suolelio posūkiai į kairę, dešinę, keičiant rankų padėtį;
• lankstymosi pratimai (pirmyn, atgal);
• kamuoliuko mėtymas į taikinį;
• numušti kėglį, kitą kliūtį;
• pašokti ir pasiekti kabantį daiktą.
• Orientavimosi erdvėje pratimai:
• atlikti judesius kaire ir dešine ranka;
• atlikti judesius kaire ir dešine koja;
• derinti kojų ir rankų judesius;
• rankų, kojų judesiai iš įvairių padėčių su įvairiais įrankiais.
SOCIALINĖ KOMPETENCIJA
Vaiko socialinė kompetencija priklauso nuo amžiaus ir jo gyvenimiškos patirties. Vaiko bandymai, mėginimai, žaidimai, padeda patirti pasisekimo jausmą, ugdo savigarbą, savęs pažinimą.
Vaikas pajunta, jog gali savarankiškai pažinti, bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, dalytis, spręsti problemas. Vaikas gyvendamas bendruomenėje įgyja vis daugiau žinių ir patyrimo apie šeimos ir gyvenimo vaikų grupėje skirtumus, draugus ir draugystę, kaimynus, žmonių darbus ir jų sukurtus daiktus, apie žmonių kūrybą, meno kūrinius, gimtinę.
UŽDAVINIAI:
• skatinti natūralų vaiko domėjimąsi savimi, bendraamžiais, suaugusiaisiais;
• sukurti aplinką, kad vaikas galėtų pajusti skirtumus tarp gyvenimo šeimoje ir vaikų grupėje,įgytų veiklos šalia ir kartu gebėjimus, bendravimo ir bendradarbiavimo bei problemų sprendimo patirtį;
• sudaryti galimybę ugdytis dorinius jausmus – meilę artimui, šeimai, žmonėms, gamtai,Tėvynei. Išreikšti gailestį ir užuojautą silpnam neįgaliam, nuskriaustam, pajusti dėkingumą.
1,5–3 metų amžiaus vaikams
Remdamasis suaugusiojo ir savo patirtimi, vaikas lygina stebimus objektus ir reiškinius, nustato paprasčiausius jų ryšius. Atsiranda elementarūs svarstymai apie aplinką. Žaisdami, veikdami vaikai kalba, klausinėja. Išryškėja vaiko poreikis dalyvauti suaugusiųjų gyvenime ir veikloje.
Vaiko gebėjimai:
• domisi kitais;
• nori būti pastebėtas ir įvertintas;
• geriau supranta kitų jausmus;
• geba pasirinkti, paragintas įsijungia į žaidimą, palaukia savo eilės;
• jaučia vis didesnį malonumą žaisdamas su bendraamžiais;
• pradeda tapatinti save su to paties amžiaus ir lyties vaikais;
• bendraudamas su kitais labiau valdo impulsyvumą;
• domisi artimųjų, suaugusiųjų darbu;
• dalyvauja grupės veikloje 5–10 min.;
• mėgsta vaidmeninius žaidimus
3–6 metų amžiaus vaikams
Ugdyti(is) gebėjimą:
• suvokti save kaip savitą ir ypatingą;
• pasitikėti savimi ir savo gebėjimais;
• atpažinti ir įvardyti savo jausmus;
• reikšti jausmus, pasitikėjimą savimi, bendraujant su kitais pajausti kito emocinę būseną ir padėti;
• matyti, išgirsti, pajusti kitą;
• būti pakantiems kitiems;
• suvokti, jog kiekvienas turi teisę reikšti ne tik gerą savijautą, bet ir pyktį, nuoskaudą, liūdesį;
• susipažinti, prisistatyti, prakalbinti;
• suvokti, kas yra draugystė ir draugai;
• susidraugauti su kitu, palaikyti draugystę;
• pasijusti grupės nariu, atsakingu už bendros veiklos sėkmę;
• suvokti, kaip kiti veikia tavo nuotaiką, bando daryti poveikį kito nuotaikai;
• suvokti savo unikalumą ir priklausymą grupei;
• didžiuotis savo šeima;
• suprasti, kad šeimoje būtina vienas kitam padėti;
• kritiškai mąstyti;
• susitarti, priimti bendrą sprendimą ir jo laikytis;
• apmąstyti ir kritiškai vertinti kito žodžius;
• bendradarbiaujant siekti numatyto tikslo;
• tvirtai laikytis nuomonės, taisyklės, susitarimo;
• rasti išeiti iš sudėtingos padėties;
• suprasti, kas yra paslaptys ir kodėl jas reikia saugoti;
• suprasti, kad visi vaikai yra svarbūs ir turi lygias teises;
• ieškoti išeičių, kai nesutampa poreikiai ir interesai žaidžiant;
• naudotis savo teise klausinėti ir sulaukti atsakymo;
• suvokti ir atpažinti rizikingas situacijas, pavojingas vietas, nesaugų elgesį ir blogus kitų ketinimus;
• matyti, klausytis, pajusti kitą;
• būti pakantiems (seniems, invalidams, sergantiems, už save jaunesniems) žmonėms;
• užjausti vienišą ir atstumtą, mokytis jam padėti.
Suvokia, sužino:
• šeimos svarbą (saugumas, meilė, pagarba ir kt.);
• kad šeimos yra visokios (daugiavaikės, iš dviejų asmenų ir kt.);
• šeimos rūpesčius ir džiaugsmus (bendri darbai, poilsis, rūpinimasis susirgus šeimos nariui);
• kad yra našlaičių globos namuose, užjausti juos;
• kad yra seneliai (mamos ir tėčio tėvai);
• kad žmonės yra skirtingi, įvardyti skirtumus (amžius, išvaizda, lytis, drabužiai);
• kad žmonės turi jausmus ir elgiasi skirtingai (dorai, nedorai, už ką yra baudžiami);
• kaip reikia elgtis su nepažįstamais;
• supranta sąvoką ,,kaimynai", sprendžia, ar geri, ar blogi kaimynai;
• kad bendruomenėje žmonės yra susiję vieni su kitais;
Patriotinio ugdymo pradai – ankstyvoji vaikystė. Vaikas nuosekliai ugdomas tautos tradicijų, kultūros dvasia, skatinamas pažinti savo gimtinę, Tėvynę.
Sužino:
• kad žemėje gyvena žmonės (rasės, grupės – tautos, tautos gyvenamoji teritorija – valstybė);
• kad lietuviai gyvena Lietuvoje;
• kad Lietuvoje gyvena ir kitų tautybių žmonės;
• apie Lietuvos simboliką (trispalvė, herbas, himnas);
• apie Lietuvos istoriją, svarbiausius istorinius įvykius;
• kas yra gimtinė;
• apie savo miestelio istoriją; |
